Padidėjusios Kūno Apimtys

Genetiniai veiksniai – kai kurie žmonės genetiškai linkę kaupti daugiau riebalų tam tikrose kūno vietose. Genetika gali turėti įtakos ir medžiagų apykaitos greičiui.

Hormoniniai pokyčiai – nėštumas, menopauzė ir tam tikri sveikatos sutrikimai taip pat gali prisidėti prie svorio augimo.

Nesubalansuota mityba, perdirbti maisto produktai, cukraus ir sočiųjų riebalų turintis maistas, gali skatinti svorio didėjimą.

Lėtinis stresas ir nepakankamas miegas gali padidinti kortizolio kiekį organizme, kas skatina riebalų kaupimą, ypač pilvo srityje.

Sveikatos sutrikimai – tam tikros ligos ir būklės, tokios kaip hipotirozė, policistinių kiaušidžių sindromas (PKS), insulinui atsparus diabetas gali sukelti svorio didėjimą ir padidėjusias kūno apimtis.

Vaistai – kai kurie vaistai, pavyzdžiui, steroidai, antidepresantai ar kontraceptinės tabletės, gali turėti šalutinį poveikį, dėl kurio gali padidėti svoris.

Amžius – metams bėgant, medžiagų apykaita lėtėja, o raumenų masė mažėja, kas gali lemti svorio didėjimą, jei nekeičiami mitybos ir fizinio aktyvumo įpročiai.Emocinis valgymas – valgymas dėl streso, liūdesio, nuobodulio ar kitų emocijų, net nejaučiant fizinio alkio.

Skysčių kaupimasis organizme – apimtys gali padidėti ne tik dėl riebalų, bet ir dėl edemos, hormoninių pokyčių, didelio druskos kiekio ar tam tikrų sveikatos sutrikimų.

Virškinimo sistemos pokyčiai – pilvo apimtis gali laikinai padidėti dėl pilvo pūtimo, vidurių užkietėjimo ar kitų virškinimo problemų.

Kasdienio aktyvumo sumažėjimas – ne tik sportas, bet ir vaikščiojimas, stovėjimas, namų ruoša ar kitas kasdienis judėjimas turi įtakos energijos sąnaudoms.

Aplinkos ir socialiniai veiksniai – lengvai prieinamas kaloringas maistas, didelės porcijos, sėdimas darbas ir mažai galimybių judėti gali daryti įtaką kūno apimčių didėjimui.