Vien nago išvaizdos ne visada pakanka nagų grybeliui diagnozuoti, nes panašius nago spalvos, storio ar struktūros pokyčius gali sukelti traumos, žvynelinė, bakterinės infekcijos ar kitos nagų ligos. Todėl gydytojas dermatovenerologas pirmiausia įvertina nagų ir aplinkinės odos būklę, o diagnozei patvirtinti gali skirti laboratorinius tyrimus.
Mikologinis tyrimas. Nuo pažeistos vietos paimama medžiaga – pavyzdžiui, nago gabalėlis ar nuograndos – ir tiriama mikroskopu, ieškant grybelinės infekcijos požymių.
Mikologinis pasėlis. Paimta medžiaga pasėjama į specialią terpę ir auginama laboratorijoje. Tyrimas gali padėti nustatyti infekciją sukėlusį grybelį.
PGR tyrimas. Molekulinis tyrimas, kuriuo paimtoje medžiagoje ieškoma grybelio genetinės medžiagos. Jis gali padėti nustatyti dermatofitus ir kitus grybelinės infekcijos sukėlėjus.
Bakteriologinis tyrimas. Jei įtariama, kad nago pokyčius gali lemti ar kartu su grybeline infekcija būti ir bakterinė infekcija, gali būti atliekamas bakteriologinis pasėlis.
Tinkamiausią tyrimą ar kelių tyrimų derinį parenka gydytojas dermatovenerologas, atsižvelgdamas į nago pokyčius ir įtariamą jų priežastį. Patvirtinti grybelinę infekciją prieš skiriant gydymą svarbu ir todėl, kad ne kiekvienas pakitęs nagas yra nagų grybelis.
