Kas vyksta su žmogaus galvos oda po 30-ies: gydytojas paaiškino, kodėl plaukai plonėja ir kaip tai suvaldyti?
Dvidešimties ar trisdešimties sulaukę retai susimąstome, kad plaukai jau pasiekė savo biologinį piką. Juk būtent šiame amžiuje jie tankiausi, storiausi ir stipriausi. Tačiau perkopus trečiąją dešimtį plauko folikuluose ima vykti pokyčiai, kurių plika akimi iš pradžių nepastebime: trumpėja augimo fazė, silpsta kamieninių ląstelių aktyvumas, ilgėja plaukų poilsio fazė.
Plaukų jaunystė baigiasi anksčiau, nei manome
Daugelis įsitikinę, kad plaukai pradeda senti tik sulaukus brandaus amžiaus. Tačiau realybė visai kitokia. Didžiausią tankį ir storį plaukai pasiekia dar iki trisdešimties. Vėliau procesai, vykstantys plauko folikule, pamažu ima keisti jų išvaizdą ir struktūrą. „Sapiegos klinikos“ gydytojas dermatovenerologas-trichologas Andrius Jurėnas aiškina, kad plaukų „aukso“ amžius yra nuo 20 iki 30 metų. Būtent šiuo amžiaus laikotarpiu yra pasiekiamas maksimalus plaukų tankis ir storis.
„Po trečios dekados dažniausiai prasideda tam tikri biologiniai pokyčiai: sumažėja melanocitų aktyvumas, tad prasideda žilimas, taip pat sumažėja kamieninių ląstelių aktyvumas, trumpėja plaukų augimo fazė, ilgėja plaukų ramybės fazė, progresuoja folikulų miniatiurizacija, tad jų mažėja. Dėl šių priežasčių pradeda mažėti plaukų apimtis, plonėja plauko stiebas, keičiasi spalva“, – teigia medikas.
Gydytojas A. Jurėnas pabrėžia, kad po trisdešimties plaukų augimo fazė pradeda trumpėti. Taip atsitinka dėl plauko folikulo ir jo aplinkos pokyčių: mažėja kamieninių ląstelių funkcinės galimybės, daugėja oksidacinio streso. Itin svarbus ir hormonų poveikis, aplinkinių audinių senėjimas.
Vyrų ir moterų plaukų retėjimas: skirtingi scenarijai ir genetikos įtaka
Brandžiame amžiuje plaukų retėjimas tampa dažnu palydovu, tačiau kalbinamas dermatovenerologas pabrėžia – ryškus išplikimas nėra neišvengiamas. Vis tik labai svarbu suprasti, kad vyrų ir moterų plaukų slinkimo mechanizmai skiriasi.
„Vyrams plaukų retėjimą dažniausiai lemia hormono DHT poveikis jautriems folikulams. Trumpėja plauko augimo fazė, folikulai miniatiūrizuojasi, tad atsitraukia priekinė plaukų linija, pradeda plikti viršugalvis. Negydant šios zonos ilgainiui susiformuoja vienas išplikęs plotas“, – aiškina gydytojas trichologas A. Jurėnas.
Moterų atveju situacija kitokia. Anot pašnekovo, menopauzės metu, mažėjant estrogenų kiekiui, santykinai sustiprėja androgenų poveikis. Dėl to atsiranda difuzinis viso skalpo plaukų praretėjimas, dažniausiai sklastymo srityje, tačiau priekinė plaukų augimo linija paprastai išlieka nepakitusi.
„Itin svarbų vaidmenį čia atlieka genetika – ji lemia, kada procesas prasidės ir kaip sparčiai progresuos. Jei jautrumas DHT yra genetiškai nulemtas, be medicininės pagalbos retėjimas tik stiprės. Vis dėlto diagnostika dažniausiai nėra sudėtinga. Daugeliu atvejų pakanka trichoskopinio skalpo odos ištyrimo, o hormoniniai tyrimai atliekami tik tuomet, kai yra papildomų nusiskundimų ar įtarimų dėl kitų sveikatos sutrikimų“, – sako pašnekovas.
Nors amžiniai pokyčiai neišvengiami, jų eiga ir mastas priklauso nuo lyties, hormonų bei genetikos. Laiku atlikta diagnostika ir pradėtas gydymas gali padėti pristabdyti procesą dar ankstyvoje stadijoje, kol plaukų retėjimas netapo akivaizdžia problema.
Pasakė, kada plaukų slinkimas tampa pavojaus signalu
Nors visi kasdien netenkame dalies plaukų, A. Jurėnas pabrėžia, kad yra riba, kurią peržengus delsti nebevertėtų. Pavyzdžiui, staiga sumažėjusi apimtis, saujomis krentantys plaukai ar akivaizdžiai ryškėjantys išplikę plotai nėra natūralaus senėjimo dalis.
„Jei iškrenta gerokai daugiau plaukų nei įprastai plaunant galvą ar šukuojantis, jei matome greitą plikimo progresavimą ir vizualiai pastebimus išplikusius plotus – toks slinkimas nėra natūralus. Tokiu atveju būtina trichologo konsultacija“, – nurodo medikas.
Pašnekovas aiškina, kad ypač svarbu reaguoti į staigų slinkimą vyresniame amžiuje. Pasak gydytojo, dažnai tai būna vadinamasis telogeninis, arba reakcinis slinkimas, kurį gali sukelti visai kitos organizmo problemos.
„Dažniausios priežastys – geležies, vitamino D ar B12 trūkumas, skydliaukės ligos, baltymų stygius, taip pat naujai paskirti vaistai. Jei atsiranda ir skalpo niežėjimas, deginimas ar bėrimai, būtina atmesti infekcines odos ligas ar randines alopecijas“, – vardija dermatovenerologas.
Gera žinia ta, kad plaukų retėjimą dažnai galima pristabdyti. Tačiau tą padaryti galima tik nustačius tikslią priežastį.
„Efektyvus gydymas prasideda nuo diagnostikos. Be lokaliai ar sistemiškai skiriamų vaistų, gydymą galima papildyti injekcinėmis procedūromis – PRP, mezoterapija, taip pat minoksidilio, dutasterido, botulino toksino ar polinukleotidų injekcijomis. Geriausi rezultatai pasiekiami derinant skirtingai veikiančias priemones ir gerinant skalpo odos aplinką“, – sako A. Jurėnas.
Brandžios skalpo odos priežiūra ir mitai apie plikimą
Apie plaukų retėjimą dažnai kalbama tik per genetikos ar amžiaus prizmę, tačiau kalbinamas ekspertas primena – ne mažiau svarbi ir pati skalpo oda. Būtent jos būklė ilgainiui gali lemti, ar plaukai išliks stiprūs, ar pradės silpti.
„Su amžiumi mažėja sebumo gamyba, sutrinka odos barjerinė funkcija, todėl skalpo oda sausėja. Dėl to per dažnas galvos plovimas gali dar labiau išsausinti odą ir sukelti pleiskanojimą“, – aiškina gydytojas dermatovenerologas-trichologas A. Jurėnas.
Anot jo, brandesniame amžiuje verta rinktis švelnesnes, odą tausojančias ir drėkinančias priemones su pantenoliu, hialuronu ar keramidais. Specialistas taip pat ragina atsargiai vertinti visuomenėje sklandančius mitus.
„Dažniausias mitas – kad plaukai slenka tik dėl amžiaus. Staigus slinkimas ar ryškus retėjimas dažniausiai turi kitą priežastį, kurią nustačius procesą galima suvaldyti“, – pabrėžia jis.
Medikas teigia, kad ne mažiau gajus teiginys, kad plikimas neišvengiamas, jei su plikimu susidūrė, tarkim, tėtis.
„Tai nėra taisyklė. Genus paveldime iš abiejų tėvų, o už plikimą atsakingas ne vienas genas. Be to, genai rodo tik polinkį, o epigenetiniai veiksniai ir savalaikis gydymas dažnai leidžia šį procesą kontroliuoti“, – sako A. Jurėnas.
Tad, anot pašnekovo, nei amžius, nei paveldimumas nėra galutinis nuosprendis. Savistaba, tinkama skalpo odos priežiūra, ankstyva diagnostika ir individualiai parinktas gydymas gali padėti suvaldyti net ir genetiškai nulemtą plaukų retėjimą.
Registruokitės gydytojo konsultacijai – greitai ir patogiai – https://www.sapiegosklinika.lt/lt/#registracija
Autorius: Izabelė Bočkienė, DELFI
