Dermatovenerologė Simona Žilinskienė paaiškina, kodėl sveika galvos oda – vešlių plaukų pagrindas
Stresas, sezonų kaita, hormonų svyravimai, agresyvios kosmetikos priemonės. Tai – dalykai, kurie gali paveikti galvos odą. Tačiau kaip atskirti, kada tai laikinas sudirgimas, o kada lėtinės ligos paūmėjimas? Ir ar iš pirmo žvilgsnio nereikšmingi simptomai gali ilgainiui silpninti plaukų folikulus?
Gydytoja įspėja: nuolatinis diskomfortas rodo, kad odos barjeras gali būti pažeistas. O kai sutrinka natūrali apsauginė funkcija, atsiveria kelias uždegimui, mikrofloros disbalansui ir net plaukų augimo pokyčiams. Tad kada pakanka pakeisti priežiūros įpročius, o kada būtina specialistų pagalba?
Galvos oda – plaukų sveikatos pagrindas
Realybė tokia, kad daugumos žmonių rutinoje galvos oda dažnai lieka nepelnytai pamiršta, nors būtent ji yra tiesioginė plaukų augimo aplinka. „Sapiegos klinikos“ gydytoja dermatovenerologė-trichologė Simona Žilinskienė nurodo, kad plauko folikulas yra giliai odoje esanti struktūra, kurioje formuojasi ir auga plaukas. Todėl, anot jos, bet kokie odos pokyčiai gali turėti įtakos plaukų kokybei, augimo ciklui ar net slinkimui.
„Jei galvos oda yra uždegiminė, sausa ar pažeista, sutrinka folikulo mityba. Moksliniai tyrimai rodo, kad sveika galvos oda tiesiogiai lemia plauko stiebą: jo stiprumą, žvilgesį ir augimo greitį“, – pasakoja medikė.
Pašnekovė teigia, kad apie sutrikusią galvos odos būklę dažniausiai signalizuoja niežėjimas, pleiskanojimas, tempimo ar deginimo jausmas, paraudimas, padidėjęs riebalavimasis ar skausmingumas liečiant. Kartais pasireiškia ir intensyvesnis plaukų slinkimas. Jei šie simptomai užsitęsia ar kartojasi, dažniausiai tai rodo uždegiminį procesą arba odos barjero pažeidimą.
„Tačiau niežėjimas nebūtinai reiškia ligą. Tai gali būti reakcija į netinkamą šampūną, kietą vandenį, temperatūros pokyčius, padidėjusį prakaitavimą ar retą plovimą. Tačiau tai taip pat yra pagrindinis seborėjinio dermatito, žvynelinės ar kitų lėtinių skalpo odos ligų simptomas. Jei niežėjimas tampa nuolatinis, tai – signalas, kad odos barjerinė funkcija yra sutrikusi“, – įspėja gydytoja S. Žilinskienė.
Medikė paaiškina, kad jei niežėjimas praeina pakeitus priežiūros priemones ar sumažinus dirginančius veiksnius – tai tikriausiai buvo tik laikinas sudirgimas. Tačiau jei niežėjimas išlieka ilgiau nei kelias savaites, stiprėja, atsiranda paraudimas, gausus pleiskanojimas, šlapiavimas ar plaukų slinkimas – būtina gydytojo konsultacija.
Kai stresas „atsiliepia“ galvos odai
Galvos odos būklę dažnai veikia ne tik išoriniai veiksniai, bet ir vidiniai organizmo procesai. Gydytojos teigimu, oda ir nervų sistema yra glaudžiai susijusios, todėl emocinė įtampa gali tiesiogiai paveikti uždegiminių ligų eigą.
„Stresas didina kortizolio kiekį, kuris skatina riebalinių liaukų veiklą, silpnina imuninį atsaką ir aktyvina uždegiminių mediatorių išsiskyrimą“, – pabrėžia specialistė.
Anot S. Žilinskienės, dėl šių pokyčių dažniau paūmėja lėtinės uždegiminės ligos, ypač seborėjinis dermatitas ir psoriazė.
„Alerginė reakcija dažniausiai prasideda staiga, paprastai po naujos kosmetikos ar plaukų dažų panaudojimo. Būdingas intensyvus niežėjimas, ryškus paraudimas, kartais patinimas ar šlapiavimas. Lėtiniai uždegiminiai susirgimai pasižymi pasikartojančia eiga, simptomai vystosi palaipsniui ir dažnai turi tipišką lokalizaciją, gali būti pažeidžiamos ir kitos sritys, pavyzdžiui, veidas ar kūno oda”, – aiškina pašnekovė.
Todėl, dermatovenerologė įsitikinusi, atsiradus ilgiau trunkantiems ar pasikartojantiems galvos odos simptomams svarbu ne tik keisti priežiūros priemones, bet ir įvertinti galimus vidinius veiksnius, įskaitant stresą, bei kreiptis į specialistą tiksliam diagnozės nustatymui.
Visa tiesa apie pleiskanas: ar gali būti užkrečiamos?
Gydytoja S. Žilinskienė nurodo, kad dar viena dažna galvos odos problema, su kuria susiduria dažnas žmogus – pleiskanos. Vis tik būtina žinoti, kad jos nėra užkrečiamos.
„Grybelis, sukeliantis pleiskanojimą, yra natūrali mūsų mikrofloros dalis. Problema kyla ne dėl „užsikrėtimo“, o dėl individualios organizmo reakcijos į šį grybelį. Žvynelinės, ar kitų lėtinių uždegiminių ligų sukeltas pleiskanojimas taip pat neužkrečiamos, todėl per kontaktą ar bendrus daiktus kitam asmeniui nepersiduoda“, – sako pašnekovė.
Vis tik medikė paaiškina, kad seborėjinis dermatitas pasižymi lėtine, banguojančia eiga. Tai reiškia, kad net ir efektyviai gydant simptomus, polinkis išlieka. Paūmėjimus gali išprovokuoti stresas, hormonų svyravimai ar netinkamos priežiūros priemonės. Įtakos turėti gali ir sezonų kaita.
„Šaltuoju metų laiku dėl mažesnės oro drėgmės ir temperatūrų svyravimų oda dažniau išsausėja ir tampa jautresnė. Kepurių dėvėjimas gali sudaryti sąlygas didesniam prakaitavimui ir dirginimui, todėl neretai paūmėja pleiskanojimas ir niežėjimas“, – nurodo dermatovenerologė.
S. Žilinskienė pabrėžia, kad staigus ir sunkus seborėjinis dermatitas taip pat gali signalizuoti apie nusilpusią imuninę sistemą, lėtinį stresą, virškinamojo trakto sutrikimus. Nuolatinis pleiskanojimas ar niežulys gali būti organizmo signalas apie galimus endokrininius ar mikroelementų trūkumo sutrikimus, ypač jei kartu su galvos odos simptomais ryškėja ir plaukų slinkimas.
Kviečiame registruotis gydytojo konsultacijai – greitai ir patogiai – https://www.sapiegosklinika.lt/lt/#registracija
Autorius: Izabelė Bočkienė, DELFI.
