- Pajuodę paakiai: paakių patamsėjimą gali lemti pigmentacija, plona oda ir pro ją labiau matomos kraujagyslės arba anatominis įdubimas, dėl kurio susidaro šešėlis. Dažnai vienu metu veikia keli iš šių veiksnių.
- Paburkę paakiai: paburkimą gali lemti skysčių kaupimasis paakių srityje, o su amžiumi – ir struktūriniai audinių pokyčiai bei išryškėję riebaliniai maišeliai. Paburkimas gali būti ryškesnis rytais, po miego ar priklausyti nuo individualios anatomijos.
- Įdubę paakiai: dažniausiai susiję su individualia veido anatomija arba su amžiumi vykstančiu audinių tūrio mažėjimu. Ryškesnė ašarų latako vaga suformuoja šešėlį, todėl paakiai gali atrodyti dar tamsesni, o veidas – pavargęs.
- Paraudę paakiai: paraudimą gali lemti jautri ir plona paakių oda, sudirgimas, alerginės reakcijos ar tam tikros odos būklės. Jei paraudimas išlieka, niežti, pleiskanoja ar atsiranda kitų simptomų, svarbu nustatyti jo priežastį ir kreiptis į dermatovenerologą.
- Melsvi ar violetiniai paakiai: tokį atspalvį dažniausiai lemia labai plona paakių oda, pro kurią persišviečia po ja esančios kraujagyslės. Nuovargis, miego trūkumas ar patiriamas stresas gali dar labiau išryškinti kraujagysles, todėl paakiai gali atrodyti melsvesni ar violetiniai. Tam įtakos taip pat turi odos storis, individuali anatomija ir genetika.
- Suplonėjusi, stangrumą praradusi oda: su amžiumi odoje mažėja kolageno ir elastino, todėl paakių oda gali tapti plonesnė, glebesnė, labiau išryškėja po ja esančios struktūros.
- Smulkios raukšlelės: dėl plonos paakių odos, aktyvios mimikos ir su amžiumi mažėjančio kolageno bei elastino kiekio šioje srityje smulkios raukšlelės gali atsirasti anksčiau nei kitose veido zonose.









4 paakių problemos: kaip jas spręsti?