Karpa

Kas tai?

Karpos – gerybiniai odos dariniai, kuriuos sukelia žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija. Virusas paveikia odos ląsteles ir skatina jų dauginimąsi, todėl odoje susiformuoja karpa.

Karpos gali atsirasti įvairiose kūno vietose, tačiau dažniausiai pastebimos ant rankų, pirštų, pėdų, veido ir kitose dažniau traumuojamose odos srityse. Jos gali būti iškilios, kietos, šiurkštaus ar suragėjusio paviršiaus, o jų išvaizda priklauso nuo karpos tipo ir vietos.

Karpos yra užkrečiamos – virusas gali plisti tiesioginio kontakto metu, per užkrėstus paviršius ar daiktus, taip pat iš vienos kūno vietos į kitą. Įprastas odos karpas sukeliantys ŽPV tipai nėra tapatūs tiems, kurie dažniausiai siejami su lytiškai plintančia ŽPV infekcija.

Atsiradimo priežastys

Karpos atsiranda dėl ŽPV viruso infekcijos. Virusas patenka į odą per mažas įpjovas, įbrėžimus ar kitus pažeidimus. Yra daugiau nei 100 skirtingų ŽPV tipų, ir dauguma jų sukelia karpas ant skirtingų kūno dalių, ŽPV1 – padų, 6,11 – lytinių organų. Virusas yra užkrečiamas ir gali būti perduodamas tiesioginiu kontaktu su užsikrėtusiu asmeniu arba netiesioginiu kontaktu, pvz., per bendrus rankšluosčius ar kitus daiktus.

Tipai

Paprastosios karpos

mažos, kietos, iškilios, su nelygiu paviršiumi. Dažniausiai ant rankų ir kojų pirštų, padų, delnų ir kelių.

Plokščiosios karpos

smulkios, lygios, plokščios, kūno spalvos arba šiek tiek tamsesnės. Dažniausiai būna ant veido, kaklo ar dilbių, labiau pasitaiko jaunesnio amžiaus žmonėms.

Siūlinės karpos

ilgos ir plonos, pailgos formos ataugėlė. Dažniausiai atsiranda veido, kaklo, vokų srityse.

Mozaikinės karpos

grupės mažų karpų, susiliejančių į didesnį plotą, dažniausiai padų srityse.

Genitalijų karpos

minkštos, nelygaus paviršiaus, dažnai su smulkiais iškilimais. Lytinių organų ir analinės srities gleivinėse.

Karpų šalinimas lazeriu

SAPIEGOS klinikoje karpos šalinamos CO₂ lazeriu. Lazerio energija leidžia gydytojui tiksliai ir sluoksnis po sluoksnio pašalinti karpos audinį, kuo mažiau pažeidžiant aplinkinę sveiką odą.

Prieš darinio šalinimą atliekama gydytojo dermatovenerologo konsultacija ir darinio įvertinimas. Tai svarbu norint įsitikinti, kad darinys iš tiesų yra karpa, ir parinkti tinkamiausią jos šalinimo metodą.

Procedūros metu gali būti taikoma vietinė nejautra. Po karpos pašalinimo lieka nedidelė žaizdelė, kurios gijimo trukmė priklauso nuo karpos dydžio, gylio ir vietos.

Rezultatai

D.U.K.

Ar gyd.dermatologo konsultacija privalomas prieš darinių šalinimą?

Taip, prieš odos darinių šalinimą gydytojo dermatovenerologo konsultacija yra būtina. Tai pirmas ir svarbiausias žingsnis, leidžiantis įvertinti, ar darinį galima šalinti lazeriu, ar saugesnis pasirinkimas būtų chirurginis pašalinimas su histologiniu ištyrimu.

Viena dažniausių pacientų baimių – mitas, kad apgamo šalinimas lazeriu yra „nesaugus“ ir gali paskatinti odos vėžio, pavyzdžiui, melanomos, vystymąsi. Iš tiesų pavojų kelia ne pats šalinimo metodas, o neatsakingas požiūris, kai darinys pašalinamas jo prieš tai neištyrus.

Prieš šalinant apgamus ar kitus pigmentinius darinius, atliekama dermatoskopija – neinvazinis tyrimas, kurio metu gydytojas dermatovenerologas specialiu optiniu prietaisu keliasdešimt kartų padidina darinio vaizdą. Šis tyrimas leidžia įvertinti darinio struktūrą, pigmento pasiskirstymą, kraujagyslių piešinį, kraštus ir kitus diagnostinius požymius. Dermatoskopija laikoma svarbia priemone vertinant įtartinus pigmentinius darinius ir padeda tiksliau nuspręsti dėl tolimesnės taktikos.

Tik įvertinęs darinį gydytojas gali nuspręsti, ar jį saugu šalinti lazeriu. Jei matomi įtartini požymiai, lazerinis šalinimas dažniausiai nėra tinkamiausias pasirinkimas – tokiu atveju gali būti rekomenduojamas chirurginis pašalinimas ir histologinis ištyrimas, kad audinys būtų ištirtas laboratorijoje. Specialistai taip pat pabrėžia, kad šalinant apgamą svarbu įsitikinti, ar jo ląstelės yra normalios, nes priešingu atveju galima uždelsti diagnozę.

Todėl odos darinių nereikėtų šalinti „aklai“. Atsakingas kelias visada prasideda nuo gydytojo dermatovenerologo konsultacijos ir darinio įvertinimo. Tai padeda užtikrinti ne tik estetinį rezultatą, bet ir svarbiausia – paciento saugumą.

Kodėl po šalinimo lazeriu karpa gali ataugti?

Karpa yra virusinė liga, kurią sukelia žmogaus papilomos virusas. Lazeris naikina pačią karpą, tačiau, kaip ir kiti karpoms gydyti naudojami metodai, nepašalina viruso. Todėl labai svarbų vaidmenį atlieka žmogaus imuninė sistema, ji padeda apriboti ir sunaikinti virusą. Esant imunosupresijai, didesnė tikimybė, kad karpos gali išplisti ar ataugti.

Kam procedūra negali būti atliekama?

Karpų šalinti lazeriu nerekomenduojama nėščiosioms, taip pat maitinančioms moterims. Atidėti procedūrą reikėtų ir karščiuojantiems ar silpniau besijaučiantiems.

Ar pašalintos karpos vietoje lieka randelių?

Net 95 proc. atvejų po karpų šalinimo lazeriu procedūros galima džiaugtis lygia ir gražia oda be jokių randelių. Kartais gali likti nežymių odos pakitimų, tačiau tai nutinka retai, o pokyčiai nėra ryškūs.

Kiek laiko trunka karpos šalinimas?

Procedūros trukmė priklauso nuo darinio tipo, dydžio bei lokalizacijos. Dažniausiai karpos šalinimas trunka iki 10 minučių, o pati procedūra nėra skausminga.

Rekomenduojamos procedūros

Karpų šalinimas

Pirkti Registruotis