Nors dauguma apgamų yra gerybiniai, tačiau svarbiausia – jų pokyčių stebėjimas. Sunerimti verta, jei apgamas pradeda keistis: didėja, keičia spalvą, keičia formą, kraštai tampa nelygūs, atsiranda keli atspalviai, kraujavimas ar atsiranda šašai. Dermatovenerologė Nadežda Jarušina pabrėžia, kad ankstyvieji pavojingo odos darinio požymiai dažnai yra būtent formos, spalvos ir struktūros pokyčiai. Melanoma dažniausiai apibūdinama kaip pigmentuota, asimetriška, netaisyklingų kraštų, kelių spalvų dėmė, kuri greitai kinta.
Apgamas
Kas tai?
Apgamas yra gėrybinis, dažniausiai tamsios spalvos odos darinys, kuris atsiranda dėl pigmentinių ląstelių, vadinamų melanocitais, susikaupimo. Apgamai gali būti įvairių spalvų – nuo gelsvos, šviesiai rudos iki juodos, taip pat jie gali būti plokšti arba iškilūs, lygūs arba šiurkštūs. Jie dažniausiai yra nepavojingi, tačiau svarbu stebėti jų dydžio, spalvos ar formos pokyčius, nes tai gali būti odos vėžio, pvz., melanomos, požymis.
Atsiradimo priežastys
Apgamų atsiradimą lemia keletas veiksnių:
- Genetika: daugeliui žmonių apgamų skaičius ir vieta yra paveldimi.
- Saulės poveikis: ultravioletiniai (UV) spinduliai iš saulės ar soliariumų gali skatinti apgamų atsiradimą ir pokyčius.
- Hormoniniai pokyčiai: apgamų skaičius ir išvaizda gali kisti dėl hormoninių pokyčių, pvz., paauglystėje, nėštumo metu ar menopauzės laikotarpiu.
- Odos fototipas: žmonės, turintys šviesią odą ir plaukus, yra linkę turėti daugiau apgamų, nes jų oda yra jautresnė saulės poveikiui.
Tipai
Kaip atpažinti pavojingą apgamą: ABCDE taisyklė
Vienas paprasčiausių būdų stebėti apgamus savikontrolei namų sąlygomis – ABCDE taisyklė. Ji padeda įvertinti požymius, kurie gali būti būdingi melanomai.
A – asymmetry / asimetrija: viena apgamo pusė nepanaši į kitą.
B – border / kraštai: kraštai nelygūs, išplaukę, netaisyklingi.
C – color / spalva: apgamas nevienodos spalvos, turi kelis atspalvius.
D – diameter / diametras: dažniausiai didesnis nei 6 mm, nors melanoma gali būti ir mažesnė.
E – evolving / kinta: apgamas keičiasi – dydžiu, forma, spalva ar pojūčiais.
Jei apgamas atrodo kitaip nei kiti, greitai keičiasi, niežti, šlapiuoja ar kraujuoja – reikėtų nedelsiant kreiptis į dermatologą.
Odos vėžys ir jo formos
Odos vėžys – tai piktybiniai odos navikai, kurių atsiradimą dažniausiai lemia ultravioletinių (UV) spindulių poveikis, genetiniai veiksniai ir odos ląstelių DNR pažeidimai.
„Dažniausios priežastys: ilgalaikis UV spindulių poveikis, ankstesni nudegimai, genetika. Daug kas priklauso ir nuo odos fenotipo bei bendro apgamų kiekio. UV spinduliai pažeidžia odos ląstelių DNR ir tai yra pagrindinė tiek bazalinių, plokščialąstelinių ląstelių vėžio, tiek melanomos priežastis.“
– dalinasi gyd. dermatovenerologė Nadežda Jarušina.
Dažniausiai išskiriamos trys pagrindinės odos vėžio formos: melanoma, bazalinių ląstelių karcinoma (bazalioma) ir plokščialąstelinė karcinoma.
Melanoma
Agresyviausia odos vėžio forma, išsivystanti iš pigmentinių ląstelių (melanocitų). Ji gali sparčiai plisti į kitus audinius ir organus (metastazuoti) , todėl itin svarbus ankstyvas jos atpažinimas.
Bazalinių ląstelių karcinoma (bazalioma)
Dažniausia odos vėžio forma, kuri paprastai auga lėtai ir itin retai metastazuoja (0,002-0,05% dauguma pacientų niekada nesusiduria su į kitus organus), tačiau gali pažeisti aplinkinius audinius.
Plokščialąstelinė karcinoma
Retesnė, tačiau agresyvesnė forma, galinti plisti greičiau ir turinti didesnę metastazių riziką.
Svarbu žinoti, kad naujas apgamas, odos darinys arba pakitęs jau buvęs apgamas gali būti vienas pirmųjų melanomos požymių. Odos vėžys gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje, ne tik tose srityse, kurios dažniausiai veikiamos saulės.
FotoFinder skaitmeninė dermatoskopija
Skaitmeninė dermatoskopija leidžia ne tik detaliai įvertinti apgamą šiandien, bet ir tiksliai fiksuoti jo dinamiką.
Įprastas dermatoskopas leidžia padidinti odos darinius maždaug 10 kartų, o pažangi „FotoFinder“ sistema – nuo 20 iki 140 kartų, todėl galima itin tiksliai įvertinti net ir smulkiausius struktūrinius pokyčius.
Fotografavimas ir vaizdų palyginimas laikui bėgant padeda pastebėti net ir subtilius pakitimus, kurie plika akimi gali būti nepastebimi. Tokia nuosekli stebėsena ypač svarbi pacientams, turintiems daug apgamų, atipinių darinių ar padidėjusią melanomos riziką.
Apgamų šalinimo būdai SAPIEGOS klinikoje
SAPIEGOS klinikoje taikomi du pagrindiniai apgamų ir kitų gerybinių odos darinių šalinimo būdai – lazerinis ir chirurginis.
Lazerinis šalinimas
Apgamai šalinami CO2 ir Erbium lazeriais – tai greitas ir tikslus metodas, dažniausiai nereikalaujantis pjūvių ar siūlių. Procedūra trunka trumpai, diskomfortas minimalus, o gijimas paprastai trunka apie 1–2 savaites. Po šalinimo susidaro šašas, kuris savaime nukrenta.
Svarbu: lazeriu šalinami tik gydytojo įvertinti gerybiniai dariniai, nes pašalinto audinio negalima ištirti histologiškai.
Chirurginis šalinimas
Taikomas įtartiniems ar besikeičiantiems dariniams, kai būtinas histologinis ištyrimas. Apgamas pašalinamas skalpeliu kartu su dalimi aplinkinių audinių, o žaizda susiuvama. Gijimas trunka apie 7–14 dienų, o vėliau rekomenduojama randą prižiūrėti pagal gydytojo nurodymus.
Po apgamų šalinimo lazeriu
Po apgamo šalinimo lazeriu
D.U.K.
Ar po lazerinio apgamo šalinimo lieka randas?
Apgamų šalinimas lazeriu demonstruoja puikius estetinius rezultatus – po maždaug 95 % procedūrų nelieka matomų randų, o likusiais atvejais pastebimi tik nežymūs odos pokyčiai.
Procedūra trunka labai trumpai, dažnai nėra poreikio skirti nuskausminamųjų medikamentų. Lyginant su tradiciniais apgamų šalinimo metodais, po kurių gali prireikti siūlių ir ilgesnio gijimo laikotarpio, lazerinis šalinimas leidžia pasiekti komfortiškesnį atsistatymo procesą.
Apgamų šalinimas lazeriu SAPIEGOS klinikoje padeda išvengti šių nepatogumų – po procedūros dažniausiai pakanka pleistro ir antibakterinio tepalo.
Kada apgamas šalinamas chirurginiu būdu?
Chirurginiu būdu šalinami įtartini, besikeičiantys, atipiniai ar histologinio patvirtinimo reikalaujantys apgamai. Šis metodas leidžia ne tik pašalinti darinį, bet ir tiksliai jį ištirti.
Kokiais lazeriais šalinami apgamai?
„Sapiegos klinika“ – bene vienintelė privati klinika Lietuvoje, atliekanti darinių šalinimą dermatologiniu „ferariu“ pramintu CO2 „Lumenis AcuPulse“ lazeriu. Taip pat, klininkoje naudojamas ir dar vienas CO2 lazeris galiūnas „FRAXIS“. O tai reiškia, kad savo klientams galime pasiūlyti jiems individualiai tinkančius sprendimus.
Kokius apgamus galima šalinti lazeriu?
Lazeriu gali būti šalinami tik tie apgamai ar odos dariniai, kurie gydytojo įvertinti kaip gerybiniai ir nekelia onkologinio įtarimo. Dažniausiai tai estetinį ar fizinį diskomfortą keliantys, nepiktybiniai iškilūs dariniai. Kadangi lazeriu pašalintas audinys įprastai nėra siunčiamas histologiniam ištyrimui, šis metodas netinka dariniams, kuriuos būtina ištirti dėl melanomos ar kitų odos vėžio formų. Įtartini, besikeičiantys, atipiniai ar diagnostiškai neaiškūs apgamai turi būti šalinami chirurginiu būdu.
